|
Neda & Vytauto Labučio kvartetas
Vytauto Labučio džiazo kvartetas yra V. Labučio ir Nedos tandemo bendraamžis: susibūrė 1990 metais ir nuo tol yra išleidęs du originalių kompozicijų albumus („Flamenco Vilnensis“, „Layers“) bei apkeliavęs su koncertiniais turais didelę dalį Europos. Kolektyvo sudėtis – kintanti, jame yra groję ir Lietuvos džiazo scenos veteranai, ir naujokai. Pastaruoju metu kompaniją V. Labučiui jame sudaro visiškai neseniai įsiliejęs į profesionalią džiazo sceną pianistas Feliksas Zakrevskis, jaunas ir jau keletą metų tituluojamas vienu geriausių šalies būgnininkų Darius Rudis bei nepamainomas universalus boso instrumentų meistras Eugenijus Kanevičius. Neda Malūnavičiūtė – gyvas ugnikalnis, pirmoji lietuviškojo džiazo ledi, balso ir fleitos tornadas – tokiais epitetais buvo lydimi karšti aplodismentai Nedai, kai ji 2012 metais gavo garbingiausią Lietuvos džiazo apdovanojimą – Birštono džiazo festivalio laureato statulėlę. Jos universalus balsas yra nušvietęs bene kiekvieną muzikinį žanrą, įžengęs į radijo eterį ir televizijos ekraną, masinių renginių scenas ir festivalius. Ji dainuoja pop, bliuzą ir yra mylima publikos dainuojamosios poezijos puoselėtoja. Tačiau pirmoji ir tikroji Nedos meilė – džiazas, kuriame ji gali visiškai atskleisti milžinišką savo balso diapazoną ir jėgą, unikalią scat improvizacijos techniką, virtuozišką grojimą fleita ir aibę kitų ypatingų savybių. N. Malūnavičiūtė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje fleitos specialybę, improvizacijos mokėsi pas Vilniaus džiazo mokyklos pagrindėją Vladimirą Čekasiną. Debiutinis pasirodymas įvyko 1988 metais. Nuo tada Neda yra koncertavusi bemaž su visais reikšmingiausiais Lietuvos džiazo atlikėjais. Tarptautinėje arenoje dainininkė ir fleitininkė dalijosi scena su Michailo Finbergo bigbendu (Baltarusija), Daniilo Kramerio trio (Rusija), Berndo Homanno kvartetu (Vokietija), Kęstučiu Stančiausku ir grupe „Streetdancer“ (JAV), Raivo Tafenau grupe (Estija-Suomija-Lietuva) ir kt. Jos koncertinių turų maršrutai aprėpia daugelį Europos šalių, JAV. Dalyvauta Imatros (1994), Tamperės (1995), Pori (2000) džiazo festivaliuose. 1994 m. Neda tapo tarptautinio vokalistų konkurso Bialystoke (Lenkija) Grand Prix nugalėtoja, 1999 m. su Dainiaus Pulausko sekstetu buvo įvertinta tarptautinio „Yesterday Pärnu“ konkurso Estijoje Grand Prix. Populiariosios muzikos atlikėjos amplua Neda yra pelniusi „Bravo“ apdovanojimą (1997). Naujausias trofėjas Nedos kolekcijoje – specialiai jai sukurta vienetinė statulėlė – 2012 m. Birštono džiazo festivalio didysis prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui. Tarti, jog Vytautas Labutis yra saksofonininkas – reikštų labai susiaurinti jo veiklos spektrą. V. Labutis nėra vien tik liežuvėlinių instrumentų virtuozas, taikliau būtų jį vadinti garso menininku, kurio akiratyje atsiduria labai įvairūs skambantys įrankiai: jis profesionaliai skambina fortepijonu, noriai tyrinėja įvairią elektroniką ir žaidžia atsitiktiniais, po ranka pakliūvančiais skambančiais objektais. Jo sonoriniai žaidimai gali būti atiduoti atsitiktinumui ir plėtotis fluxus principais, bet kitame kontekste jis gali pateikti išpuoselėtą, rafinuotą kompoziciją, improvizuoti klasikiniu bopiniu stiliumi ar įkvėptai ir preciziškai atlikti saidmeno partiją kolegos projekte. Jo muzikinis kelias prasidėjo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, saksofono ir džiazo improvizacijos jį mokė Vladimiras Čekasinas. Debiutavęs 1982 metais su Petro Vyšniausko kvartetu, netrukus V. Labutis tapo viena svarbiausių lietuviškosios scenos džiazo asmenybių, susijusia su daugeliu kertinių, didžiausią nacionalinę bei tarptautinę reikšmę turėjusių projektų: 1982–1988 m. laikotarpis paženklintas darbo su P. Vyšniausku, nuo 1987 m. jis buvo V. Čekasino kvarteto narys, 1988 m. įkūrė savo trio, 1995 m. gimė kvintetas „Džiazo nublokšti“. Visi šie ansambliai ilgainiui buvo tapę Lietuvos džiazo ambasadoriai Europoje, ir būtent jais rėmėsi sovietinį ir postsovietinį džiazą nagrinėję muzikologai bei kultūrologai, apibrėždami Vilniaus džiazo mokyklos fenomeną. Dešimtį metų iš eilės (2012 m. – taip pat) V. Labutis išliko „Jazz Baltica Ensemble“ narys, grojo šiame prestižinio festivalio ansamblyje vadovaujant Davidui Murray, Nilsui Pedersenui, Marijai Schneider, Django Batesui ir kt. Taip pat dalyvavo tarptautiniuose projektuose „Octet Ost III“, „East-West Vapirov Project“, „New European Saxophone Quartet“ „Moscow Composers Orchestra“. Tarp muzikanto pelnytų pripažinimo ženklų išskirtinę reikšmę turi 1996 metų Birštono džiazo festivalio Grand Prix. Pianistas Feliksas Zakrevskis pradėjo skambinti fortepijonu būdamas penkerių metų. Balio Dvariono muzikos mokykloje mokėsi džiazo improvizacijos pas Olegą Molokojedovą ir Vladimirą Čekasiną. Su V. Čekasino vadovaujamu džiazo ansambliu koncertavo festivaliuose Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje bei Lietuvoje, pelnė specialų prizą fortepijoninės džiazo improvizacijos konkurse Vilniuje. F. Zakrevskis aktyviai koncertuoja kaip solistas, koncertmeisteris, taip pat įvairių ansamblių sudėtyje. F. Zakrevskis yra ansamblio „4tango“ narys. Taip pat jis yra parengęs koncertines programas su Rosita Čivilyte, Jeronimu Miliumi, Asmik Grigorian bei kitais solistais. Eugenijus Kanevičius – bosinių instrumentų prima Lietuvos džiazo pasaulyje. Į muzikos mokyklą jį atvedė aistra rokui, tačiau lemtis įpiršo jam į rankas kontrabosą vietoje elektrinės gitaros, ir šio netikėto posūkio dėka daugybė Lietuvos muzikantų (P. Vyšniauskas, S. Sasnauskas, V. Labutis, E. Buožis, D. Pulauskas, L. Mockūnas, J. Maksimovičius, A. Anusauskas, A. Gotesmanas, A. Jofė, V. Tarasovas ir bemaž visi kiti) bei svečių iš užsienio (Mikko Innanen, Craig Fermanis, Barney McAll, Josh Roseman, Brian Melvin, Philip Hamilton, Jari Perkiomaki, Mats Gustafsson, Steve Houghton, Arkady Schilkloper, Byron Wallen ir kt.) turėjo progų įpinti į savo muziką kokybišką, lanksčiai ir profesionaliai atliekamą E. Kanevičiaus kuriamą boso partiją. Greta intensyvaus darbo grafiko įvairiuose ansambliuose, E. Kanevičius plėtoja solinę veiklą: įtraukdamas platų priemonių spektrą (greta bosinių instrumentų – gitarą, trimitą, perkusiją, balsą, elektroninius priedus), jis komponuoja įmantriomis technikomis ir savita filosofija paženklintus projektus. Taip pat jis komponuoja giesmes, muziką vaikams, teatrui ir kinui. 2004 metais Lietuvos muzikų sąjunga apdovanojo džiazo muziką „Auksinio disko“ prizu. Darius Rudis yra itin populiarus ir autoritetingas džiazo būgnininkas Lietuvoje. Dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Arkadijų Gotesmaną, jis jau gyveno aktyvų koncertinį gyvenimą ir buvo vadinamas geriausiu šalies būgninku. Šiuo metu Darius yra vienas iš lietuviškojo džiazo pulso formuotojų, daugybės ansamblių dalyvis, pedagogas ir reguliarių jaunimo jam session organizatorius. Pradėjęs koncertinę veiklą 1999 metais, Darius kasmet pasirodo didžiuosiuose Lietuvos tarptautiniuose džiazo festivaliuose, dažnai koncertuoja svetur. Dalyvaujantis Dainiaus Pulausko, Leonido Šinkarenkos, Vytauto Labučio, Arūno Šlausto, Jano Maksimovičiaus, Artūro Anusausko, Egidijaus Buožio, Artūro Chalikovo ansambliuose būgnininkas taip pat groja tarptautiniuose projektuose: su Alexi Tuomarila, Anatolijumi Vapirovu, Philipu Hamiltonu ir kt. |